Maisto papildų reklama: kas leidžiama?

01Maisto papildas nėra vaistas

Maisto papildai yra maisto produktai, papildantys įprastą mitybą maistinėmis ar kitomis medžiagomis. Juos reglamentuoja Direktyva 2002/46/EB.

Vaistas prieš pardavimą turi įrodyti veiksmingumą ir saugumą. Maisto papildas tik notifikuojamas. Todėl jo niekada negalima pateikti kaip gydymo.

02Kokie sveikatingumo teiginiai leidžiami?

Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 leidžia tik tuos teiginius, kurie buvo įvertinti ir įtraukti į sąrašą. Sąrašas pateiktas Reglamente (ES) Nr. 432/2012.

Teiginį galima naudoti tik tada, kai produkte yra nustatytas medžiagos kiekis. Cinkui ir selenui tai yra ne mažiau kaip 15 % referencinės vertės paros dozėje.

03Kas aiškiai draudžiama?

• Priskirti maisto produktui savybę užkirsti kelią ligai, ją gydyti ar išgydyti. Taip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnyje.
• Sveikatingumo teiginiai, kurių nėra leidžiamų sąraše.
• Gydytojų ar specialistų rekomendacijos, kurių negalima įrodyti arba kurios išgalvotos.
• Išgalvoti atsiliepimai ir komentarai, pateikiami kaip tikrų pirkėjų nuomonė.

04Kodėl augalinėms medžiagoms leidžiama tiek mažai?

Augalų ekstraktams Europos Sąjungoje pateikta tūkstančiai teiginių. Jų vertinimas sustabdytas jau daugelį metų, ir kol nėra sprendimo, nė vienas iš jų neleidžiamas.

Tai galioja ir serenojai, dilgėlių šaknims, makai bei tribulus. Likopenui pateikti teiginiai buvo įvertinti ir atmesti.

05Kodėl tai svarbu jums kaip pirkėjui?

Puslapis, kuris žada, kad kapsulės išgydys prostatitą, cituoja išgalvotą profesorių ar atrodo kaip naujienų portalas, pažeidžia šias taisykles. Apie produkto kokybę tai mažai ką pasako, apie pardavėją daug.

Tai paprasčiausias ir patikimiausias kriterijus, kurį turite prieš užsakydami.

06Kur kreiptis?

Apie klaidinančią maisto reklamą galima pranešti valstybinei maisto priežiūros institucijai arba vartotojų teisių apsaugos institucijai.

Jei pavartojus atsiranda nusiskundimų, nutraukite vartojimą ir pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.